Šiuolaikinė vartotojiška visuomenė aukština jaunystę, grožį, sveiką išvaizdą. Jaunystės kultas susijęs su veido ir kūno odos puoselėjimu, sveikatinimosi ir grožio procedūromis. Tam dėmesio neskiriantis asmuo neatitinka mūsų laikmečio standartų.
Odos būklė vertinama pagal balų sistemą
Visuotinį gražinimosi ir jauninimosi bumą skatina grožio pramonė: tobulinamos ankstesnės ir kuriamos naujos metodikos bei technologijos. Dėl didelės grožio pramonės gaminių ir procedurų įvairovės, plūste plūstančios informacijos daugeliui zmonių kyla klausimų: „Ar jau reikia ką nors daryti veido, kūno odai?”; „Kokių procedurų reikia, kad pageretų veido, kūno odos būklė?”; „Ar procedūros nekenkia sveikatai?”; „Kas bus, jei ateityje šių procedūrų nebegalėsiu įpirkti?”.
Šie ir kiti klausimai anksčiau ar vėliau atveda pas įvairios kvalifikacijos ir kompetencijos grožio srities specialistus. Panagrinėkime klientų ir specialistų bendradarbiavimo problematiką.
Klientas labiausiai nerimauja dėl savo išvaizdos. Jam didelį nerimą gali kelti raukšlelių tinklas aplink akis, raukšlės nosies ir lupų srityje, nusvirę lūpų kampai. Kartais nežymi raukšlė sukelia daugiau nepasitenkinimo nei pakitę veido kontūrai ar degeneraciniai veido minkštųjų audinių pokyčiai.
Specialistui ir klientui turi būti svarbūs ir siektini objektyvūs sveiką odą apibudinantys
požymiai: lygumas, tvirtumas, normali tekstūra, tolygi pigmentacija, oda be klinikinių ligos
simptomų.
Pagal šiuos požymius ir pasaulinio garso dermatologo dr. Zaino Obadžio (Zein Obagi) sukurta balų sistema odos būklei įvertinti specialistas turėtų pasiūlyti individualią odos atjauninimo programą. Ją turėtų sudaryti odos priežiūros metodikos, invazinės ar neinvazinės procedūros, parinktos pagal paciento veido odos morfologinį tipą (pavyzdžiui, raukšlėtas, deformuotas, pavargęs, raumeningas), odos senėjimo laipsnį, odos problematiką, jautrumą kosmetikos, higienos gaminiams, užsibrėžtą programos tikslą.
Estetines ir sveikatinimo proceduros – susijusios
Gydymo rezultatus gali paveikti tokie veiksniai: jauninimo technologijų (ne)tinkamumas konkrečiam pacientui, pacientų ligos (odos, endokrininės, psichikos ir pan.) ir jų sunkumo
laipsnis, paciento gyvenimo būdas, aplinka, gydymo pradžioje nenumatytas aiškus konkretus
tikslas, sisteminio gydymo plano nesilaikymas, na, ir, žinoma, specialisto nekompetencija.
Dar viena problema – procedrų skirstymas į specialistui pelningas ir nelabai pelningas. Dažnai specialistai estetines veido odos problemas sprendžia tik suleisdami užpildų, o apie sveikos odos koncepciją nėra jokios kalbos. Tarkim, odos estetinės problemos idealiai išsprendžiamos botulino toksino A užpildų, lipofilingo (riebalų) injekcijomis, kai kuriomis
lazerio proceduromis, tačiau tai – ne sveikatinimo procedūros.
Dažnai pateikiama ir suklastotų procedurų rezultatų: pacientų nuotraukos pakoreguojamos
fotošopu, veidai padailinami makiažu, sukuriamas naujas įvaizdis, su odos sveikata neturintis nieko bendra. Po fotosesijos pacientui lieka tos pačios odos problemos, kurių paprastomis priemonėmis neužmaskuosi.
Taigi praktika rodo, kad estetinių odos defektų koregavimo ir odos sveikatinimo procedūros
susijusios sritys. Nors tai toli gražu ne vienas ir tas pats, tačiau beveik visada estetika ir
sveikata yra kaip tik tai, ko labiausiai pageidauja pacientai.
Odos sveikatinimo proceduros
• Mezoterapija (veikliųjų medžiagų injekcijos į odą ar po oda)
• Biorevitalizacija (gilusis odos drėkinimas – injekcinės procedūros, kai į dermą suleidžiama biologiškai aktyvių medžiagų)
• Cheminis odos šveitimas rūgštiniais preparatais
• Veido atjauninimas autologiniu (paties paciento) trombocitų koncentratu, kitaip plazmoliftingas
• Spuogų ir randų gydymo programos
• Karboksiterapija (anglies dvideginio terapija)
• Fotoatiauninimas (procedūros intensyvios pulsinės šviesos aparatais)
Vertinant paciento odos būkle po gydymo procedurų nepakanka apibendrinti: „odos
būklė pagerėjo” arba „ pacientas atrodo geriau”. Gydymo rezultatus reikia įvardinti, o tolimesnį gydymą, įvertinus odos buklę, nukreipti tinkama linkme. Tiksliai nustatyti gydymo rezultatus ir numatyti, kokio gydymo reikės ateityje, galima pagal balų sistemą odos būklei įvertinti.
Atlikus vieną iš numatytų odos sveikatinimo procedūrų, bus išspresta vos viena, geriausiu atveju kelios odos problemos (tarkim, odos gyvybingumo, stangrumo ar drėgnumo), tačiau
gydymo tikslas turi būti tokia oda, kurią galima būtų įvertinti kaip sveiką ar geros būklės pagal penkis anksčiau isvardintus sveikos odos požymius.
Skrydžio žurnalas, small planet, 2015, kovas – gegužė